Jauna pušis ant stataus
šlaito,
Nulinkusiom aukštom šakom,
Pasvirus jūron vėjus vaiko
Ir blaškos ošiančioj audroj.
Vienui viena jaunyste džiaugias
-
Draugai tik stingdantys purslai
-
Į dangų stiebias itin
nejaukiai -
Šlaituos šaknų painūs
tinklai.
Ir kopų smėlis dažnai
aplanko -
Nekviestas slepias žievėje,
Naujus namus pušy suranda
Ir tyliai kaupias rievėse.
Sunki pušis ant stataus
šlaito,
Pavargus nuo visų draugų...
Tinklus palikus vėjus vaiko
Virš jūros supančių
bangų...