Išsprūdo uogos ir jausmai

tokie gležni nors išbaigti

akimirksniu pažeidžiami

lyg smėlio pilys pajūry

Spalva nudažė subrendimą

bemiegės naktys suvokimą

saldus svaigimas dienoje

nubaidė rudenio šalna

Užklydo sutemos ir lietūs

pilkai palikdami pėdas

ir rodos viskas taip nurimo

o noris šokti ugnyje

kada vieninteliu žiedu pro sniegą

bandai išreikšt save - atgimt

erdvė, veidai ir kasdienybė