Mylėdami mes duodam, be menkiausios užuominos kažką gauti - taip jausdami pakylėti  ir visiškai  laimingi.

Valdžios masalo vedama ji pasirenka gyvenimo partnerį. Tačiau, tik žymiai vyresnis vyras moka sudaryti pavaldinio iliuziją iš savęs paties, kad iš tikro galutinai užvaldytų jaunesnę geidžiamą asmenybę. Kuri patirs ją valdomą jėgą vos tik  įsitikinus, kad ji gavo ko geidė. Tačiau apsivertusios svarstyklės tuomet nebebus bauginanti staigmena, kaip mums atrodo, nes jausti saugumą, dėmesį ir išmintį kur kas maloniau, nei pačiai įsakinėti ir nešti aplinkinio pasaulio rūpeščius.

P.S. Šios mintys kilo bežiūrint filmą „Moters portretas“