Nusipiešiu
sau veidą, kurio nieks nepažintų -
Dienoje
pastebėję, jau draugu nevadintų.
Tyliai
tyliai praeitų, nieko net nesakytų,
Šypsena
gal nebyliai tik per lūpas praslinktų.
Ir
nors būti vienatvėj niekas juk nelinkėtų,
Bet
galva man dėl to jau tikrai neskaudėtų.
Ir
širdis lyg jauna visada vien spurdėtų,
Nes
gi niekas daugiau jai suskilt nepadėtų.
Nusipiešiu
veide ryškų šypsenos lanką,
Lai
kitiems jis klaikiu ir siaubingu patampa.
Lai
ne mielas visai būna tiems, kam niekinga
Būt
laimingam, drąsiam, atviram, supratingam...
Ir
lai erzina tuos, kam yra vien tik šventa,
Kas
su jais ir juose į linksmybes vėl krenta.
Nesvarbu,
ką galvoji, ką dabar tu sakai -
Nusipiešiu
sau veidą, kurio tu nežinai...