Nei pririštas, bet nei
paleistas,
Širdy pulsuoja jausmas
keistas,
Sunku suprast, kas visgi vyksta
-
Apsidairyk – aiškumas
nyksta.
Ir nežinia, ką duos rytojus,
Sulaukti jo bijau, bet noriu,
Akis atmerk, teisybę rodyk -
Neleisk gyvent stikliniam
rojuj.
Galbūt suduš beprasmės
viltys,
Lai dūžta juk neišsipildys,
Geriau žinot visą teisybę
Ir viską jau palikt ramybėj.
Ir nesvarbu, kiek daug kentėta,
Svarbu, kad taškas bus padėtas
-
Ramybė vėl širdy daužysis
Ir degs jausmais – slaptais,
mažyčiais.