Kasdien nubudęs ankstų rytą
Žmogus be veido, be šviesos,
Praveria paslaptingą spintą,
Kur kaukės kabo nuolatos.
Kasdien vis kitą kaukę ima,
Kasdien bendrauja vis kitaip -
Tai šypsosi, kiekvieną giria,
Tai jau prakeikia amžinai.
Kartais iš paslaptingos spintos
Jis traukia gailesčio minas,
O kartais vėl užsikabina
Ledinės kaukės puošmenas.
Daugybė kaukių šitoj spintoj,
Daugybė domino keistų,
Bet nieks nematė dar šio vyro
Kaip jis atrodo iš tiesų.