ledinė ašara, sušąlus ant skruosto,

kai virpantis kūnas mėgina likimą užuosti,

krinti be jėgų ant sušąlusio uosto,

ne, niekas negali manęs jau paguosti...

ir šaltas žvilgsnis žiūri į dangų,

bejėgės kai rankos vėl viską praranda,

ir žvalios žuvėdros aukštai šiandien sklando

kai pakirstos kojos nubusti pabando..

kaip gražios svajonės šiandien mano mintys,

bet viskas pabėga, pradeda pintis,

ir akys aptemsta, nustoja kankintis,

kai sniegas užpusto, nenoriu jau gintis...